Butrimonys
{{#if:265
Senoji Butrimonių architektūra
Butrimonys
Butrimonys
54°30′07″š. pl. 24°15′07″r. ilg. / 54.502°š. pl. 24.252°r. ilg. / 54.502; 24.252 (Butrimonys)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Alytaus rajono savivaldybės vėliava Alytaus rajono savivaldybė
Seniūnija Butrimonių seniūnija
Gyventojų (2021) 739
Vikiteka Butrimonys
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Butrimónys
Kilmininkas: Butrimonių̃
Naudininkas: Butrimonìms
Galininkas: Butrimónis
Įnagininkas: Butrimonimìs
Vietininkas: Butrimonysè
Istoriniai pavadinimai rus. Бутрыманцы[2], rus. Бутриманце[3]

Butrimonys – miestelis Alytaus rajono savivaldybėje, prie plento PuniaOnuškis, abipus Plasaupės upelio. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Miestelis yra radialinio plano, urbanistikos paminklas. Miestelio vakarinė dalis susidarė prie kelio į Vilnių. Senojoje dalyje, susiformavusioje iki XVIII a. pabaigoje, išliko gatvių tinklas, trijų pagrindinių gatvių sankryžoje yra vienintelė Lietuvoje trikampė aikštė. Vyrauja XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vienaukščiai mediniai ir mūriniai namai. Aikštė apsupta XX a. pradžios pirklių ir amatininkų namų.

Stovi neogotikinė istoristinio stiliaus Butrimonių Išganytojo bažnyčia, pastatyta 1926 m. Yra Butrimonių gimnazija (joje yra krašto muziejus), biblioteka, vaikų darželis, paštas (LT-64061). Prie pat Butrimonių, Mažiūnų kaime, veikė Butrimonių hipodromas žirgų sportui. Šalia įsikūręs P. Bočkaus žirgynas, skirtas tiek sportui ir laisvalaikiui. 1999 m. minint Butrimonių 300 metų jubiliejų, pastatytas paminklas-stela (skulptorius A. Janušonis) 1941 m. sušaudytiems miestelio žydams atminti.

Miestelis įsikūręs abipus Plasaupės upelio.

Centrinė miestelio aikštė

Etimologija

redaguoti

Manoma, kad miestelio vardas yra asmenvardinis vietovardis, tikriausiai kilęs nuo pavardės Butrimonis.[4] Pirmą kartą jis minimas 1510 m. spalio 28 d.[5]

Istorija

redaguoti
 
Bažnyčia

Manoma, kad Ldk Vytauto laikais čia buvo įkurdinti totoriai, suformavę vėlesnio miestelio pietryčių dalį – Totorių priemiestį. Jie vertėsi daržininkyste. XIV–XV a. gyvenvietė kūrėsi prie svarbaus VilniausPunios kelio. Per Valakų reformą 1557 m. išmatavus kaimą, minimą 1699 m., tarp Totorių priemiesčio ir kaimo išaugo miestelis, minimas nuo 1720 m. ir buvęs dabartinėje centrinėje dalyje.

1744 m. pastatyta pirmoji bažnyčia, nuo 1782 m. gyvenvietė vadinama miestu. Totorių priemiestis, buvęs pietrytinėje Butrimonių dalyje, kaimas ir miestelis vystėsi atskirai, bet iki 1849 m. susiliejo. Butrimonys keliskart kentėjo nuo karų ir gaisrų. 1787 m. sudegė 39 iš 58 žydų sodybos.

XIX a. pradžioje ypač suaktyvėjo amatai ir prekyba, 1839 m. 120 šeimų iš 140 vertėsi prekyba ir amatais. Totoriai turėjo kepyklų, odos dirbtuvių; veikė smuklė, 4 parduotuvės (1812 m.). Butrimonys degė 1835, 1856, du kartus 1869 m., taip pat 1907 m. Nuo 1878 m. miestelyje vyko dideli turgūs ir gyvulių prekymečiai, atvykdavo pirklių iš Rusijos ir Lenkijos. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pusė miestelio gyventojų buvo žydai, jie čia turėjo įvairių krautuvių. Butrimonys tuo metu buvo Trakų apskrities miestelis, valsčiaus centras.[6]

Lietuvai praradus Vilniaus kraštą sumenko Vilniaus–Alytaus kelio, o kartu ir Butrimonių ūkinė reikšmė. 1941 m. birželio mėn. okupacinė valdžia ištrėmė 5 Butrimonių šeimas. Per nacių okupaciją 1941 m. rugsėjo 9 d. netoli Butrimonių sušaudyti 740 žydų.[7] Per Antrąjį pasaulinį karą Butrimonių centrinė dalis sudegė. Pokario metais apylinkėse veikė Dainavos apygardos, Dzūkų partizanų rinktinės partizanai.

19501992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė, nuo 1979 m. – ir tarpūkinio paukštyno centrinė gyvenvietė.[8][9] 2001 m. patvirtintas Butrimonių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Butrimonių valsčiaus centras Trakų apskritis
19191950 m. Alytaus apskritis
19501954 m. Butrimonių I apylinkė ir Butrimonių II apylinkė Jiezno rajonas
19541962 m. Butrimonių apylinkės centras
19621995 m. Alytaus rajonas
1995 Butrimonių seniūnijos centras Alytaus rajono savivaldybė

Gyventojai

redaguoti
 
Hipodromo tribūnos

1784 m. miestelyje buvo 38 žydų šeimos, 192 asmenys. 1795 m. miestelyje buvo 277, dvare – 42, kaime – 94 gyventojai.

 
 
Demografinė raida tarp 1795 m. ir 2021 m.
1795 m. 1861 m. 1862 m.*[3] 1891 m.*[2] 1897 m.sur. 1923 m.sur.[10] 1959 m.sur.[11] 1970 m.sur.[12]
423 1 827 1 827 2 400 2 394 631 847 786
1975 m.[13] 1979 m.sur.[14] 1984 m.[15] 1989 m.sur.[16] 2001 m.sur.[17] 2011 m.sur.[18] 2021 m.sur. -
713 742 985 1 109 1 126 941 739 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

redaguoti

Butrimonyse gimė:

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Бутрыманцы. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 5 (9) : Буны — Вальтер. С.-Петербургъ, 1891., 85 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 342 psl.
  4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 39–40
  5. http://gintarinesvajone.lt/2013/10/03/is-butrimoniu-praeities/
  6. Butrymańce (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 484 psl. (lenk.)
  7. Austin, Ben (1997). „The Einsatzgruppen -- Mobile Killing Units“. Middle Tennessee State University. Suarchyvuotas originalas 2010-06-19.
  8. Algimantas Miškinis. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės t. 2, Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai, kn. 1, Vilnius, 2002 m.
  9. Algimantas MiškinisButrimonys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 674 psl.
  10. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  11. ButrimonysMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 296 psl.
  12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  13. ButrimonysLietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 348 psl.
  14. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  15. Algimantas Miškinis ir kt. Butrimonys 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 316
  16. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  17. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  18. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  19. Robert Daniłowicz, W stronę Butrymańc Archyvuota kopija 2012-10-01 iš Wayback Machine projekto., Rzeczpospolita, 2009-12-12
  • Butrimonys (sud. Danutė Anušauskienė). – Alytus: Albagrafija, 2007. – 116 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-639-15-2

Nuorodos

redaguoti
  • Butrimonys. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 396 psl.

Aplinkinės gyvenvietės

  STAKLIŠKĖS – 13 km  
PUNIA – 11 km
     
     
     
Eičiūnai – 4 km
Raižiai – 5 km
Tabalenka – 6 km
ALYTUS – 21 km
Trakininkai – 2 km
Pivašiūnai – 10 km